info@sbyte.lt Skambinkite: +370 639 66980

Blogas

Interneto istorija, internetinių svetainių kūrimas ir nauda

Internetinės svetainės / Birželio 4, 2017
Prieš keletą dešimtmečių netoli Ženevos esančioje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje „CERN“, vienas jos darbuotojų Timas Berneris Ly ( angl. Tim Berners-Lee) pristatė informacijos valdymo sistemos idėją, kuri būtų tinkama žinių ir resursų dalinimuisi kompiuteriniame tinkle. Sistema, kurią jis pasiūlė, buvo pavadinta pasauliniu žiniatinkliu. Žmonės iš viso pasaulio pradėjo naudoti žiniatinklį dėl įvairių tikslų. Švietimo institucijos ir tyrimo laboratorijos buvo vieni iš pirmųjų  interneto vartotojų, kurie internetą naudojo dokumentų ir kitų resursų dalinimuisi.

Timas Berneris Ly ( angl. Tim Berners-Lee) tuomet pasaulinį žiniatinklį pateikė kaip virtualią biblioteką, dokumentų kontrolės sistemą skirtą informacijos resursų dalinimuisi tarp tyrėjų. Tinkle esantys dokumentai galėjo būti pasiekiami per unikalų  dokumento adresą, kuris dažnai yra vadinamas universaliu adresu (angl. URL – universe resource locator). Į šiuos dokumentus yra nukreipiama naudojant hiperteksto nuorodas.

Tedas Nelsonas ( angl. Ted Nelson), kuris žinomas kaip „Xanadu“ projekto kūrėju, prieš 30 metų  sugalvojo termino „hipertekstas“ pavadinimą.  Skirtingai nei statinis atspauzdintas tekstas, yra skirtas interaktyviam kompiuterio ekranui. Terminas buvo išplėstas į hipermediją, skirą apibrėžti ne tik tekstui, bet ir kitai medijai kaip grafika, audio ar video medžiaga. Tačiau originalus hiperteksto terminas išlieka kaip technologijos žymė, kuri sujungia dokumentus ir informacijos resursus naudojant nuorodas.

Nuo pat interneto technologijos atsiradimo pradžios, daugelis svajojo apie galimybę  naudoti internetą kaip universalų adresą informacijos keitimui kompiuterių tinkluose. Daugybė žmonių dalinosi šia idėja. Tedo Nelsono „Xanadu“ projektas pretendavo į šios idėjos įgyvendinimą,  tačiau tikslai buvo aukšti ir niekada nebuvo pilnai įgyvendinti. Interneto duomenų dalinimosi servisai ( kaip „FTP“ ar „Gopher“ ) ir žinučių forumo servisai ( kaip „Netnews) pateikė stebėtinai galingus mechanizmus šių duomenų keitimui ir tikrai  priartino prie šių tikslų įgyvendinimo.

Reikia pastebėti, kad tinklas neatsirado iš gryno vakuumo. Internetas yra sudarytas iš interneto protokolų ir jie egzistavo prieš daugybę metų kaip tinklo pradžia. Pavyzdžiui šiandien naudojamas TCP/IP protokolas buvo sukurtas 1990 metais Šveicarijoje. Vėliau prasidėjo masinis interneto serverių augimas. O galiausiai informacinės technologijos išsivystė iki tokio lygio, kokį turime dabar.

Šiandieniame technologijų pasaulyje tikriausiai daugelis iš mūsų neįsivaizduoja gyvenimo be šiuolaikinių informacinių technologijų pasiekimų tokių kaip internetas, kadangi tai leidžia neatsilikti nuo nuolat kintančių žinių, o viso pasaulio naujienos tapo ranka pasiekiamos. Vienas įdomus faktas yra tas, kad Europoje  nuo 2000 iki 2013 metų interneto vartotojų skaičius pakilo 900 % .  Šiuo metu visame pasaulyje internetu naudojasi 3,2 milijardo žmonių. Tolesnis infrastruktūros vystymasis ir naujų įrenginių atsiradima bei prieinamumo didinimas leidžia manyti, kad interneto vartotojų skaičius visame pasaulyje sėkmingai augs ir toliau.
Šiandien asmenys internetą žiniatinklį  naudoja kaip momentines pašto paslaugas, pasaulio mastu veikiančią  skelbimų lentą, kuri naudojama virtualių nuotraukų albumų dalinimuisi  ir ne tik. Tačiau norint būti šiuolaikišku,  vien tik naršyti internetinėje erdvėje nebeužtenka.  Galima teigti, kad  virtuali erdvė yra tokia vieta, kuri puikiai tinka išsamios informacijos pateikimui.
 
O internetinės svetainės naudojimas komerciniais tikslais turi daugybę privalumų, leidžiančių pritraukti daugiau klientų, bei pagerinti konkurencingumą lyginant  su konkurentais.  Tavo verslas gali būti vietinis, tačiau tu gali įgyti galimybes parduoti prekes ar suteikti paslaugas daug platesnei rinkai. Dar vienas privalumas turint internetinę svetainę yra tas, kad informaciją apie jūsų verslo veiklą gali pamatyti visi, nesvarbu iš kurio pasaulio krašto jie bebūtų.

 Internetinės svetainėje gali būti įdiegti specialūs įrankiai, pagerinantys patogumą.  Jeigu tinklalapyje yra įdiegta kontaktų formą, tai  bet kuris iš jūsų puslapyje apsilankiusių žmonių gali su jomis susisiekti žinute, elektroniniu paštu, telefonu, jeigu tik bus nurodytas telefono numeris ir kiti kontaktiniai duomenys. Internetinėje svetainėje gali būti pateikti atsakymai į dažniausiai užduodamus klientų klausimus, o tai leidžia sutaupyti nemažai laiko, nes nereikia taip dažnai atsakinėti į klientų klausimus kiekvienam atskirai.

 Turint internetinę svetainę galima sutaupyti daug laiko ir pinigų, nes  internetinės svetainės suteikia galimybę pasiekti potencialius klientus.

Taip pat turint internetinę svetainę klientai daug labiau pasitiki, nes tinklalapyje pateikiama informacija apie suteikiamas paslaugas, kompanijos struktūrą,  o taip pat svetainėje gali būti matomi kitų klientų atsiliepimai, anksčiau atlikti darbai. Tinklalapyje gali būti nuolat atnaujinama informacija apie pasikeitusias sąlygas, įkainius, kas sudaro profesionalumo įvaizdį
Pradedantieji verslininkai, kurie nori užsiimti pardavimų verslu, dažnai susiduria su tam tikrais sunkumais. Jie dažniausiai yra susiję su finansinėm išlaidom, kurių negali sau leisti. Tokiu atveju geriausia pradėti pardavimų verslą  užsisakant tokią paslaugą kaip elektroninių parduotuvių kūrimas. Nors ir ši paslauga kainuoja, tačiau tai gan greitai atsipirks, kadangi elektroninės parduotuvės išlaikymas kainuoja daug mažiau, nei pavyzdžiui fizinės parduotuvės, o tai yra dėl keletos priežasčių. Pirmiausiai turint savo elektroninę parduotuvę nereikia samdyti daugybės darbuotųjų, pavyzdžiui tokių kaip pardavėjai, valytojai. Taip pat nereikia samdyti saugos tarnybos, kuri saugotų jūsų parduotuvę nuo galimų įsilaužimų ar vagysčių. Kalbant apie elektroninių parduotuvių reklamą, tai ji yra daug efektyvesnė nei pavyzdžiui tų pačių fizinių parduotuvių, nes reklama yra skelbiama internetinėje erdvėje, todėl ją gali matyti daugybę žmonių, o paspaudus ant jos, yra tiesiai nukreipiama į elektroninę parduotuvę.
Elektroninės parduotuvės populiarėja ne vien tik tai verslininkų, bet ir pirkėjų tarpe. Tai yra dėl to, kad pirkėjai vis labiau pastebi elektroninių parduotuvių privalumus.

Elektroninės  parduotuvės lyginant su fizinėmis išsiskiria savo patogumu. Prekių užsisakymas ar jų pirkimas yra toks patogus, kad galima tai daryti net neišėjus iš namų, apsivilkus pižamą, nereikia derintis prie darbo valandų, kadangi jos veikia ištisą parą, septynias dienas per savaitę ištisus metus. Elektroninėse parduotuvėse taip pat yra daug lengviau pastebėti kainų akcijas, įvairius nukainavimus, kadangi dažnu atveju tai yra nurodoma pradiniame puslapyje. Taip pat elektroninėse parduotuvėse galima lengvai rasti prekes naudojantis paieškos įrankiu, įvedus prekės pavadinimą arba atitinkamą raktažodį.  

Perkant elektroninėse parduotuvėse galima sutaupyti, nes  prekės yra pigesnės, kadangi jos yra parduodamos tiesiai iš tiekėjų, be jokių tarpininkų, o taip pat elektroninės parduotuvės savininkam nereikia brangiai nuomotis didelių sandėliavimui skirtų patalpų, o tai leidžia sutaupyti ir sumažinti prekių kainas.

Dar vienas elektroninių parduotuvių privalumas yra prekių pasirinkimas, kuris yra tiesiog neįtikėtinas. Jūs galite vienoje vietoje gauti skirtingų  produktų, prekių ženklų iš skirtingų tiekėjų. Jūs taip pat galite gauti naujausias prekes, parsisiunčiant iš kitų šalių, todėl tokiu atveju nereikia leisti pinigų lėktuvo bilietams, kad nusipirkt prekę toje vietoje.
Renkantis prekes elektroninėse parduotuvėse galima jas lengvai palyginti pagal kainą ir įvairias savybes, o norint pasidalinti informacija apie prekes su draugais ar kitais pirkėjais, tai galima padaryti vos kelių mygtukų paspaudimu.

Perkant įvairias prekes elektroninėse parduotuvėse nėra žmonių eilių, todėl  apsipirkimas tampa dar greitesnis ir patogesnis.
Asmeninės paskirties internetinės svetainės taip pat  turi savo privalumų. Asmeninė svetainė nėra vien tik tai prestižo reikalas. Pirmiausiai turint asmeninį tinklalapį yra lengviau pristatyti save ir savo idėjams klientams, kolegoms ar tiesiog bendraminčiams.  . Taip pat yra galimybė jūsų asmeninį tinklalapį sujungti su socialiniais tinklais, todėl tokiu atveju padidėja šansai, kad jus pastebės daugiau žmonių.  Asmeninės paskirties svetainė leidžia stebėti lankytojų skaičių, atvaizduoti jų kitimą diagramoje skirtingais laikais . Todėl asmeniniai tinklalapiai yra patogus įrankis ne tik verslo pradžiai,  bet ir pramogoms. Kalbant apie reklamos kainą bei efektyvumą, reikia paminėti, kad reklamuotis internetinėje erdvėje yra daug pigiau nei pavyzdžiui televizijoje ar per radiją, o ir reklama intenetinėje erdvėje pasiekia daugiau žmonių. Galima teigti,  kad internetinės svetaines yra pakankami paprasta koreguoti, keisti nuolat kintančią informaciją, todėl jeigu atsitinkia taip, kad jūsų asmeniniame puslapyje pristatoma veikla kaip ar jūsų hobis po kurio laiko išsivysto į verslo veiklą, tai asmenį puslapį galima nesunkiai pakeisti taip, kad būtų pritaikytas verslui. Dažniausiai tokiu atveju reikia pridėti keletą reikalingų funkcijų, bei pritaikyti tinkamą dizainą.

Tačiau internetinių svetainių kūrimas nėra labai paprastas ar įgyvendinamas akimirksniu.  Tam reikia turėti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, būti ne tik susipažinus su programavimo kalbom, bet ir mokėti gerai programuoti, norint sukurti funkcionalią interneto svetainę. Internetinių svetainių kūrimui dažiausiai yra naudojamos kelios programavimo kalbos, besiskiriančios savo sintakse, sudėtingumo, bei funkcionalumu. Paprastai tinklapių kūrimui yra naudojamos HTML, JavaScript, CSS, PHP,  programavimo kalbos .

 HTML yra taip vadinama hyperteksto žymėjimo kalba. Ši programavimo kalba leidžia konstruoti ir formuoti interneto puslapio turinį. Tokie internetinio puslapio elementai kaip pavadinimas, antraštės, tekstas, pastraipos, nuorodos yra įtraukti  į patį HTML dokumentą. O tai yra dažniausiai naudojama kaip svetainės pagrindas.

CSS yra pakopinė stiliaus kalba (angl. cascade style sheets), leidžianti tinklapio kūrėjams nustatyti puslapio stilių. Susiejus CSS kodą su HTML, galima nustatyti išvaizdą ir formą nustatyti keliems internetinės svetainės puslapiams iš karto. Tokie elementai kaip spalva, šriftas ar jų išdėstymas yra nurodomi viename failiniame dokumente, kuris yra laikomas atskirai nuo pagrininio internetinio kodo.

JavaScript programavimo kalba yra ta, kuri leidžia sukurti animacijas, žaidimus, aplikacijas, suteikia interneto svetainėms interaktyvumo ir kitų dinaminių efektų. Taip pat kai kurios JavaScript programos gali veikti net tuomet, kai nėra prisijungta prie interneto serverio, kas reiškia, jog tam nėra būtinas interneto ryšys.  Kalbant apie JavaScript programavimo kalbos struktūrą, tai ji yra objektinė skriptų kalba, besiremianti prototipų principu, o sintaksė yra perimta iš C kalbos. Kaip ir CSS kalbos kodas, taip ir JavaScript programavimo kalbos kalbos kodas yra įtraukiamas į HTML dokumentus, o taip yra išplečiama statiniai HTML puslapiai dinaminiu skripto funkcionalumu, kas suteikia galimybę atidaryti naujus langus, įdiegti įvairias skaičiuokles, atvaizduoti duomenis panaudojant grafikus.

Bendru atveju  PHP yra dinaminė interpretuojama programavimo kalba    ( angl. hypertext preprocessor) arba kitaip skriptų rašymo kalba (angl. scripting language) kuri pačioje pradžioje buvo orientuota tik į internetą, nors šiuo metu ją galima pavadinti programavimo kalba, kadangi su ja pilnai galima programuoti ne tik kuriant internetines svetaines. Pavyzdžiui su „php-gtk“ galima kurti pilnavertiškas platformines programas su grafine vartotojo sąsaja ( angl. GUI  - graphical user interface),  konsolės  programėles ir netgi daugiau.
 
PHP kalba skiriasi nuo JavaScript  tuo,  jog PHP skriptai yra atliekami serverio pusėje, o vartotojui yra gražinamas rezultatas (HTML'u ar XML'u). Rezultatą vartotojas mato savo naršyklėje. Tuo tarpu kai JavaScript yra pilnai perduodamas kliento mašinai (kompiuteriui) ir atliekamas kliento dalyje. PHP programavimo kalbą naudoja 75 % visų svetainės serverių. Pagrindiniu PHP privalumu galima laikyti tai, kad ši programavimo kalba yra atviro kodo, o ją naudoja plati internetinė bendruomenė, bei suderinama su įvairiomis platformomis.  PHP programavimo kalba dažniausiai yra naudojama svetainėse, kurių duomenų srautas yra mažesnis.
 
Kokias programavimo kalbas reikia naudoti interneto svetainių kūrimui priklauso nuo to kam bus skirta interneto svetainė ir koks turėtų būti jos funkcionalumas. Tačiau net ir kuriant labai paprastas interneto svetaines, reikia tam skirti nemažai laiko ir pastangų. Todėl tokiu atveju, jeigu jums yra reikalinga interneto svetainė,  bet negalite jos sukurti savo jėgomis dėl suprantamų priežasčių, yra patartina kreiptis į tuo užsiimančius asmenis. Informacinių technologijų sritis yra labai plati, todėl kiekvienam norinčiam turėti savo interneto svetainę gali kilti daugybę klausimų, tokiu būdu informacinių technologijų specialistai gali suteikti reikiamą konsultaciją ir atsakyti į labiausiai dominančius klausimus.
Senesnis įrašas Pradžia Naujesnis įrašas
Top